Taip sutapo, kad greta vieno bityno skyriaus išvirto medis, o jo išpuvusi šerdis toptelėjo mintį, kad reikia pasigaminti keletą kelminių avilių…
Taigi procesas užsikūrė ir jau 3 kelmai laukia savo eilės tapti namais bitelėms.
Procesas:
2022 m. aktyvaus sezono pradžia
Sveiki visi sulaukę naujo aktyvaus bitininkystės sezono, naujo šiltojo metų laiko!
Sulaukiau pasiteiravimų, kaip sekasi?
Sekasi gerai! Visada vyksta visko tiek daug. Politinis mirtinas virusas vis dar tęsiasi, bet pagal turimą intuiciją ir įžvalgas manau, kad iki 2023 metų vidurio pasaulinis chaosas turėtų aprimti susidėlioti į naujas ramesnes energijas. Žinoma, chaosas tik išorėje, o viduje visada ramybė ir koncentracija į tai kas teikia patirties ir pasitenkinimo. Gal todėl esu gerokai atsitraukęs nuo socialinių medijų, daugiau laiko skiriu tikrovei o ne virtualiai realybei ir masinei formuojamai nuomonei, karams ir baimėms. Išties esu labai užimtas. Dvynių auginimas yra ne paprasta patirtis, laimė ir iššūkis gyvenime. Bet net ir tada kai būna be galo sunku, stiprybė ateina iš gilumos. Meditacija padeda atrasti tą gilumą. Sūrus prakaitas darbuose taip pat labai gera terapija įsižeminimui ir savęs pajautimui. Sode daugėja augalų žiedų, žiedų savyje.
Vietinių bičių apsauga įsibėgėja Dzūkijos krašte, buvo įsteigta Lietuvos tamsiųjų bičių asociacija. Nuoširdžiai linkiu šio projekto vykdytojams sėkmės ir ugnies savyje pasaulinės krizės ir grandiozinių pokyčių akivaizdoje!
Mano laikomos Karšuvos girios bitės peržiemojo neblogai. Kelios šeimos bitynuose visgi neišgyveno, bet tai nesukėlė esminių pokyčių. Jau balandžio antroje dekadoje stipriausios šeimos auginosi tranus.
Sezono metu ketinu ir toliau tobulinti instrumentinio apsėklinimo įgūdžius, žiemoti nueiti su 30 šeimų vietinių bičių.
Gero bitininkystės sezono!
SICAMM konferencija online
Nuo 2021 m. spalio 23 d. prasidės online konferencijų ciklas. Kaina 30 eur.
Daugiau informacijos:
http://wwww.sicamm.org/conference-programme/?fbclid=IwAR0CVLkGKJfwF7daBvDOLj7aZTdn79LVTWyU37oty7tkfd8r6WBGaz4qco4
2021 m. aktyvaus sezono apžvalga
Keli punktai kas buvo nuveikta 2021 sezonu.
1. 2021 sezono pradžioje parsivežtos kelios geriausių morfometrinių parametrų šeimos iš bityno kuriame išbonitavau visas bičių šeimas (Karšuvos girios regione) priklauso įdomiam naujam haplotipui su labai ilgu CO1-CO2 intarpu (kuris dėl ilgio sunkiai sekvenuojasi), preliminariai pavadintas M4LT4”’. Dėkoju Gamtos tyrimo centro mokslininkams! Viso dabar laikau 3 nustatytų haplotipų – M4LT1, M4b’ bei M4LT4”’ ir vieno nežinomo haplotipo vietinių bičių turinčių AMM motininę liniją.
2. Instrumentiniu apsėklinimo metodu pavyko apsėklinti viso 4 motinas. Tačiau siekiant gerų rezultatų dar reikia mokytis iš klaidų ir atrasti ir užtvirtinti būdus pasiekti našesnių ir stabilesnių rezultatų.
3. Parengta žiemoti 25 vietinių bičių šeimos/šeimelės. Atsiprašau, tų kuriems ketinau parūpinti motinėlių, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ir prioritetų skirtų mokytis instrumentinio apsėklinimo metodo, vykdomai bityno plėtrai, to šį sezoną nebespėjau padaryti.
Gero vietinių bičių dūzgesio!
Tęsiama vietinių bičių paieška
Šaltoką 2021 m. gegužės 2 d., aplankiau bityną Tauragės r. Sakalinėje, viename iš kaimelių kuriame vietinių bičių draustinio laikais buvo įkurtas ir vienas iš mokslinų vietinių bičių skyrių.
Surinkau 13 bičių šeimų mėginių kuriuos patyrinėsiu. Tikiuosi rasti išlikusių vertingų vietinių bičių šeimų. Pasidalinsiu tyrimo rezultatais!
Dėkoju svetingam bičiuliui, kuris įsileido į savo valdas bei Gamtos tyrimų centro mokslininkams už suteiktą nuorodą! 
Kveitimas pateikti bičių žiemojimo rezultatus
BIČIŲ ŠEIMŲ ŽUVIMAI 2020/2021 ŽIEMĄ
Gerbiami Bičiuliai,
Sveiki sulaukę pavasario. Jau bitės apsiskraidė, dauguma Jūsų jas apžiūrėjote ir įvertinote žiemojimą. Tad, dabar pats laikas atsakyti į keletą klausimų, susijusių su Jūsų bičių žiemojimu. Kviečiu Jus įsijungti į tarptautinės asociacijos COLOSS atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti medunešių bičių šeimų žuvimo priežastis. Šiuo metu į tyrimą yra įsijungusios daugiau kaip 40 šalių. Kasmet dalyvaujančių šalių skaičius didėja. Su Jūsų pagalba po kelių metų pertraukos į tyrimą gali sugrįžti ir Lietuva. Kiekviena dalyvaujanti šalis kasmet atlieka bitininkų apklausas, siekdama surinkti informaciją iš nacionaliniu mastu reprezentatyvaus bitininkų skaičiaus. Tai leidžia palyginti bičių šeimų netekčių rodiklius šalies viduje tarp regionų bei tarp skirtingų šalių ir naudoti surinktus tarptautinius duomenis, siekiant geriau suprasti bičių šeimų praradimo rizikos veiksnius.
Norėdami pradėti pildyti klausimyną spragtelėkite ant žemiau esančios nuorodos.https://www.bee-survey.com/index.php/929995?lang=lt
Dėkoju už Jūsų bendradarbiavimą.
Laima Blažytė-Čereškienė
laima.blazyte@gamtc.lt
+37068584622
Gamtos tyrimų centras, Vilnius
Pavasario malonumai
Kas inkilus, kas spietines, kas abu. 🙂
Jau balandis ir galima iškelti spietines. Bitės žvalgės tikrai nepraleis progos patyrinėti pikiu ir vašku kvepiančių aukščiau medžiuose iškeltų spietinių.
Keli iškelti inkilai šį pavasarį jau sulaukė gyventojų, o spietinės gyventojų turėtų sulaukti gegužės-liepos mėnesiais.
Keli patarimai kaip elgtis norint sulaukti spiečiaus spietinėje:
1. Iškelti kuo aukščiau į didesnį medį, kuo aukščiau tuo geriau. Pats naudoju 4 m. sulankstomas kopėčias, kurios daugeliu atvejų panaudojamos visu ilgiu.
2. Spietinėje būtina įdėti pasiūtų korių (tinka ir senesni tamsesni, koriai), galima dalį ar net didesnę dalį korių įdėti su kokybiško vaško plokštelėmis, korių pradmenimis. Turint spietinėje pasiųtų korių atlėkęs spiečius galės funkcionuoti kaip normali šeimelė – t.y. motinėlė dėti kiaušinėlius (jei bus apsivaisinusi), bitės komunikuoti šokiais ant korio.
3. Galima panaudoti supikiuotą medžiagos skiautę ar,,lubeles” iš avilio, ar labai supikiuotus rėmelius. Pikis gerina bičių sveikatą bei, svarbu, skleidžia stiprų aromatingą kvapą kurį tikrai pajus bitės žvalgės.
4. Galima panaudoti ir spiečių vilioklius. Tai pirktiniai purškalai, tepalai, tačiau daugeliu atvejų tam tinka tiesiog keli šaukštai medaus sumaišyto su anyžių, melisų ar mėtų eteriniais aliejais. Tokiu medaus ir eterinių aliejų tepalu galima sutepti spietinės sieneles, korius, rėmelius. Bitės žvalgės bus pamalonintos ir dar labiau kvies savo šeimos dalį apsigyventi ten kur ,,rado saldainių”… 🙂
5. Iškėlus sugautą spiečių, toje pačioje vietoje galima įkelti ir kitą paruoštą spietinę. Toje pačioje vietoje sezonu galima sugauti ir daugiau spiečių. Gera vieta gamtoje ilgai tuščia nebūna. 😉
Gero spiečių gaudymo!
Vietinių bičių išsaugojimas skinasi kelią!
2021 kovo 24 d. ŪKINIŲ GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ KOORDINAVIMO TARYBOS POSĖDYJE buvo nagrinėtas klausimas – dėl Lietuvos vietinės (tamsiosios) bitės išsaugojimo. Klausimą pristatė dr. Laima Blažytė-Čereškienė, Gamtos tyrimų centro, vyresnioji mokslo darbuotoja.
Pateikta informacija apie tamsiosios bitės Apis mellifera mellifera paplitimą įvairiose Europos šalyse. Didžiausia šios bitės populiacija yra išlikusi Norvegijoje, Švedijoje. Labai mažos populiacijos yra Danijoje, Suomijoje, Latvijoje. Lenkijoje yra uždari bičių veisimo ir laikymo draustiniai, kuriuose saugomos ir veisiamos 4 šių bičių linijos. Lietuvoje buvo bandyta išsaugoti vietinio ekotipo A. m. mellifera bites 1971 m. įkuriant valstybinį draustinį, tačiau dėl įvairių priežasčių draustinis buvo panaikintas ir buvo paskelbta, kad Lietuvoje vietinių bičių nebeliko. Šios bitės nėra labai produktyvios, todėl jas išstumia įvežtinės bitės.L. Blažytė-Čereškienė informavo, kad Gamtos tyrimų centras 2017-2019 m. vykdė projektą „Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas“, kurį finansavo ŽŪM. Tyrimo metu bičių mėginiai buvo surinkti iš 65 bitynų, 7 didžiausiose Lietuvos miškuose. Iš viso buvo surinkti 494 bičių šeimų pavyzdžiai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad 224 mėginiuose (45,3 proc.) aptiktos vietinio medunešės bitės porūšio Apis mellifera mellifera motininės linijos šeimos. Daugiausia vietinio porūšio rasta Karšuvos girioje, buvusio draustinio teritorijoje (Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės raj.), Labanoro girioje (Švenčionių raj., Molėtų raj.), bei Ignalinos, Rokiškio, Varėnos, Šalčininkų, Lazdijų raj., kitose vietose vyravo įvežtinės bitės.
L. Blažytė-Čereškienė akcentavo, kad šie duomenys 2019 m. Situacija nuolat keičiasi, todėl reikalinga tęsti tyrimus. Buvo pateiktos rekomendacijos atkuriant ir išsaugant vietinės bitės populiacijas. Tai pavienių ar grupės bitininkų iniciatyva įkuriant atskirus bitynus, kuriuose atlikus bičių šeimų atitikimo vietinei bitei tyrimus, būtų bitininkams sudaromos galimybės bitės išlaikymui, arba įsteigiant draustinį tinkamiausiose vietinio porūšio bitėms miškingose vietovėse (Karšuvos, Labanoro ar Dainavos giriose). Po diskusijų Tarybos nariai pritarė vietinės bitės Apis mellifera mellifera populiacijos atkūrimui ir išsaugojimui.
Nutarta:
Pritarti, vietinės bitės Apis mellifera mellifera populiacijos atkūrimui ir išsaugojimui. Šio klausimo svarstymą tęsti kitame posėdyje, kuriame Tarybai reikalinga pateikti daugiau detalesnės informacijos, paskaičiavimų kokie reikalingi finansiniai resursai, šios bitės populiacijos atkūrimui ir numatyti finansavimą iš genetinių išteklių išsaugojimo programos.
Straipsnis apie vietines bites žurnale „Lietuvos bitininkas”
Žurnalo Nr. 103 2020 / 4 13-25 psl. straipsnis apie vietines bites iš 2020 spalio mėn. vykusio renginio Vilniuje, Gamtos tyrimų centre.
Įspūdžiai iš renginio Vilniuje
2020-10-23 d. Vilniuje susitiko būrys bitininkų, gamtininkų, mokslininkų aptarti vietinių medunešių bičių Apis mellifera mellifera situaciją ir perspektyvas.
Dėkoju bičiuliui Mindaugui Čaplikui už įrašytus pristatymus.
Diskusijoje nuspręsta įkurti organizaciją vietinėms bitėms!
Dėkojame visiems dalyvavusiems!