2021 m. aktyvaus sezono apžvalga

Keli punktai kas buvo nuveikta 2021 sezonu.

1. 2021 sezono pradžioje parsivežtos kelios geriausių morfometrinių parametrų šeimos iš bityno kuriame išbonitavau visas bičių šeimas (Karšuvos girios regione) priklauso įdomiam naujam haplotipui su labai ilgu CO1-CO2 intarpu (kuris dėl ilgio sunkiai sekvenuojasi), preliminariai pavadintas M4LT4”’. Dėkoju Gamtos tyrimo centro mokslininkams! Viso dabar laikau 3 nustatytų haplotipų – M4LT1, M4b’ bei M4LT4”’ ir vieno nežinomo haplotipo vietinių bičių turinčių AMM motininę liniją.

2. Instrumentiniu apsėklinimo metodu pavyko apsėklinti viso 4 motinas. Tačiau siekiant gerų rezultatų dar reikia mokytis iš klaidų ir atrasti ir užtvirtinti būdus pasiekti našesnių ir stabilesnių rezultatų.

3. Parengta žiemoti 25 vietinių bičių šeimos/šeimelės. Atsiprašau, tų kuriems ketinau parūpinti motinėlių, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ir prioritetų skirtų mokytis instrumentinio apsėklinimo metodo, vykdomai bityno plėtrai, to šį sezoną nebespėjau padaryti.

Gero vietinių bičių dūzgesio!

Tęsiama vietinių bičių paieška

Šaltoką 2021 m. gegužės 2 d., aplankiau bityną Tauragės r. Sakalinėje, viename iš kaimelių kuriame vietinių bičių draustinio laikais buvo įkurtas ir vienas iš mokslinų vietinių bičių skyrių.
Surinkau 13 bičių šeimų mėginių kuriuos patyrinėsiu. Tikiuosi rasti išlikusių vertingų vietinių bičių šeimų. Pasidalinsiu tyrimo rezultatais!
Dėkoju svetingam bičiuliui, kuris įsileido į savo valdas bei Gamtos tyrimų centro mokslininkams už suteiktą nuorodą!



Kveitimas pateikti bičių žiemojimo rezultatus

BIČIŲ ŠEIMŲ ŽUVIMAI 2020/2021 ŽIEMĄ

Gerbiami Bičiuliai,
Sveiki sulaukę pavasario. Jau bitės apsiskraidė, dauguma Jūsų jas apžiūrėjote ir įvertinote žiemojimą. Tad, dabar pats laikas atsakyti į keletą klausimų, susijusių su Jūsų bičių žiemojimu. Kviečiu Jus įsijungti į tarptautinės asociacijos COLOSS atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti medunešių bičių šeimų žuvimo priežastis. Šiuo metu į tyrimą yra įsijungusios daugiau kaip 40 šalių. Kasmet dalyvaujančių šalių skaičius didėja. Su Jūsų pagalba po kelių metų pertraukos į tyrimą gali sugrįžti ir Lietuva. Kiekviena dalyvaujanti šalis kasmet atlieka bitininkų apklausas, siekdama surinkti informaciją iš nacionaliniu mastu reprezentatyvaus bitininkų skaičiaus. Tai leidžia palyginti bičių šeimų netekčių rodiklius šalies viduje tarp regionų bei tarp skirtingų šalių ir naudoti surinktus tarptautinius duomenis, siekiant geriau suprasti bičių šeimų praradimo rizikos veiksnius.

Norėdami pradėti pildyti klausimyną spragtelėkite ant žemiau esančios nuorodos.https://www.bee-survey.com/index.php/929995?lang=lt

Dėkoju už Jūsų bendradarbiavimą.

Laima Blažytė-Čereškienė
laima.blazyte@gamtc.lt
+37068584622
Gamtos tyrimų centras, Vilnius

Pavasario malonumai

Kas inkilus, kas spietines, kas abu. 🙂
Jau balandis ir galima iškelti spietines. Bitės žvalgės tikrai nepraleis progos patyrinėti pikiu ir vašku kvepiančių aukščiau medžiuose iškeltų spietinių.
Keli iškelti inkilai šį pavasarį jau sulaukė gyventojų, o spietinės gyventojų turėtų sulaukti gegužės-liepos mėnesiais.

Keli patarimai kaip elgtis norint sulaukti spiečiaus spietinėje:
1. Iškelti kuo aukščiau į didesnį medį, kuo aukščiau tuo geriau. Pats naudoju 4 m. sulankstomas kopėčias, kurios daugeliu atvejų panaudojamos visu ilgiu.

2. Spietinėje būtina įdėti pasiūtų korių (tinka ir senesni tamsesni, koriai), galima dalį ar net didesnę dalį korių įdėti su kokybiško vaško plokštelėmis, korių pradmenimis. Turint spietinėje pasiųtų korių atlėkęs spiečius galės funkcionuoti kaip normali šeimelė – t.y. motinėlė dėti kiaušinėlius (jei bus apsivaisinusi), bitės komunikuoti šokiais ant korio.

3. Galima panaudoti supikiuotą medžiagos skiautę ar,,lubeles” iš avilio, ar labai supikiuotus rėmelius. Pikis gerina bičių sveikatą bei, svarbu, skleidžia stiprų aromatingą kvapą kurį tikrai pajus bitės žvalgės.

4. Galima panaudoti ir spiečių vilioklius. Tai pirktiniai purškalai, tepalai, tačiau daugeliu atvejų tam tinka tiesiog keli šaukštai medaus sumaišyto su anyžių, melisų ar mėtų eteriniais aliejais. Tokiu medaus ir eterinių aliejų tepalu galima sutepti spietinės sieneles, korius, rėmelius. Bitės žvalgės bus pamalonintos ir dar labiau kvies savo šeimos dalį apsigyventi ten kur ,,rado saldainių”… 🙂

5. Iškėlus sugautą spiečių, toje pačioje vietoje galima įkelti ir kitą paruoštą spietinę. Toje pačioje vietoje sezonu galima sugauti ir daugiau spiečių. Gera vieta gamtoje ilgai tuščia nebūna. 😉

Gero spiečių gaudymo!

Vietinių bičių išsaugojimas skinasi kelią!

2021 kovo 24 d. ŪKINIŲ GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ KOORDINAVIMO TARYBOS POSĖDYJE buvo nagrinėtas klausimas – dėl Lietuvos vietinės (tamsiosios) bitės išsaugojimo. Klausimą pristatė dr. Laima Blažytė-Čereškienė, Gamtos tyrimų centro, vyresnioji mokslo darbuotoja.
Pateikta informacija apie tamsiosios bitės Apis mellifera mellifera paplitimą įvairiose Europos šalyse. Didžiausia šios bitės populiacija yra išlikusi Norvegijoje, Švedijoje. Labai mažos populiacijos yra Danijoje, Suomijoje, Latvijoje. Lenkijoje yra uždari bičių veisimo ir laikymo draustiniai, kuriuose saugomos ir veisiamos 4 šių bičių linijos. Lietuvoje buvo bandyta išsaugoti vietinio ekotipo A. m. mellifera bites 1971 m. įkuriant valstybinį draustinį, tačiau dėl įvairių priežasčių draustinis buvo panaikintas ir buvo paskelbta, kad Lietuvoje vietinių bičių nebeliko. Šios bitės nėra labai produktyvios, todėl jas išstumia įvežtinės bitės.L. Blažytė-Čereškienė informavo, kad Gamtos tyrimų centras 2017-2019 m. vykdė projektą „Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas“, kurį finansavo ŽŪM. Tyrimo metu bičių mėginiai buvo surinkti iš 65 bitynų, 7 didžiausiose Lietuvos miškuose. Iš viso buvo surinkti 494 bičių šeimų pavyzdžiai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad 224 mėginiuose (45,3 proc.) aptiktos vietinio medunešės bitės porūšio Apis mellifera mellifera motininės linijos šeimos. Daugiausia vietinio porūšio rasta Karšuvos girioje, buvusio draustinio teritorijoje (Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės raj.), Labanoro girioje (Švenčionių raj., Molėtų raj.), bei Ignalinos, Rokiškio, Varėnos, Šalčininkų, Lazdijų raj., kitose vietose vyravo įvežtinės bitės.
L. Blažytė-Čereškienė akcentavo, kad šie duomenys 2019 m. Situacija nuolat keičiasi, todėl reikalinga tęsti tyrimus. Buvo pateiktos rekomendacijos atkuriant ir išsaugant vietinės bitės populiacijas. Tai pavienių ar grupės bitininkų iniciatyva įkuriant atskirus bitynus, kuriuose atlikus bičių šeimų atitikimo vietinei bitei tyrimus, būtų bitininkams sudaromos galimybės bitės išlaikymui, arba įsteigiant draustinį tinkamiausiose vietinio porūšio bitėms miškingose vietovėse (Karšuvos, Labanoro ar Dainavos giriose). Po diskusijų Tarybos nariai pritarė vietinės bitės Apis mellifera mellifera populiacijos atkūrimui ir išsaugojimui.
Nutarta:
Pritarti, vietinės bitės Apis mellifera mellifera populiacijos atkūrimui ir išsaugojimui. Šio klausimo svarstymą tęsti kitame posėdyje, kuriame Tarybai reikalinga pateikti daugiau detalesnės informacijos, paskaičiavimų kokie reikalingi finansiniai resursai, šios bitės populiacijos atkūrimui ir numatyti finansavimą iš genetinių išteklių išsaugojimo programos.

Įspūdžiai iš renginio Vilniuje

2020-10-23 d. Vilniuje susitiko būrys bitininkų, gamtininkų, mokslininkų aptarti vietinių medunešių bičių Apis mellifera mellifera situaciją ir perspektyvas.
Dėkoju bičiuliui Mindaugui Čaplikui už įrašytus pristatymus.

Diskusijoje nuspręsta įkurti organizaciją vietinėms bitėms!

Dėkojame visiems dalyvavusiems!

Kvietimas dalyvauti renginyje! Spalio 23, Vilniuje

,,Apis mellifera mellifera bitės Lietuvoje – aktualijos, problematika ir perspektyvos“

Konferencija-diskusija.,,Apis mellifera mellifera bitės Lietuvoje – aktualijos, problematika ir perspektyvos“.

Akademijos g. 2, Vilnius (Gamtos tyrimų centro salė).

Dalyviai: mokslininkai, bitininkai, gamtininkai ir kitų profesijų atstovai susirūpinę vietinės medunešės bitės (Apis mellifera mellifera) porūšio išsaugojimu.
Daugiau informacijos apie renginio detales bus paskelbta artėjant renginio datai, renginio paskyroje feisbuke.

PRANEŠĖJAI IR TEMOS:


* Dr. Laima Blažytė-Čereškienė „Vidurio Europos tamsioji bitė (APIS MELLIFERA MELLIFERA) – vietinė Lietuvos bitė,
situacija 2019 m.“


* Dr. Eduardas Budrys „Kaip atsekti medunešės bitės tėvinę liniją?“


* Dr. Rūta Šveistienė „Pagrindinės gairės atkuriant ir pradedant saugoti vietines bites”
– pertrauka


* Tautvilas Laureckis „Veikla vietinėmis bitėmis”


* Arūnas Adžgauskas „Pamąstymai apie vietinių bičių atkūrimo strategiją ir priemones jai įgyvendinti”


* Dr. Jonas Balžekas „Vietinių bičių perspektyvos dabartinėje situacijoje”


* DISKUSIJA – PASIŪLYMAI

Prašome laikytis saugos atstumo, dėvėti kaukes. Bus vykdoma dalyvių registracija.


Iki susitikimo!