Kaip ir kasmet gegužės ir birželio mėnesiais gamtoje bitės būna sustiprėję tiek, kad susidarius sąlygoms jos spiečia. Tai proga bitininkui pasididinti laikomų šeimų skaičių, proga bitėms apsisaugoti nuo ligų ir parazitų, būtinybė daugintis ir adaptuotis aplinkoje!
Produkcijos kiekių siekiantys bitininkai spiečius laiko bitininkavimo nesėkme, vienok gamtiniu požiūriu tai natūralus bičių dauginimosi procesas, kurį žmogus kažkiek gali suvaldyti, tačiau be šios savybės bitės būtų ne bitės.
Daug bitininkų, ypač smulkesnių ar pradedančiųjų, spiečius noriai gaudo, surenka ir apgyvendina, deja, dažnu atveju, suvilioti skambių reklamų apie ,,veislines” motinėles ir ,,nespiečiančias” bites įsigyja atvežtinės kilmės bičių motinėles ir jas pakeičia vietoje spietinių bičių motinų, kurios gali būti ir vietinės bitės!
Žiūrint iš vietinės bitės perspektyvų, jei bitės atitinka Apis mellifera mellifera išorinius požymius ir būdą, vertėtų tokioms šeimoms motinas keisti tik esant būtinybei ar įsitikinus, kad šios bitės yra atvežtinės kilmės. Ir aišku, reiktų keisti motinėles į vietines bites ar įdėjus rėmą su kiaušinėliais iš perspektyviausios vietinių bičių šeimos. Taip nereiktų pirkti atvežtinės kilmės bičių, nebūtų skatinamas bičių importas, o dauginant bites iš perspektyviausių šeimų būtų gerinamas ir visas bitynas!
O žemiau, keletas šio sezono spiečių nuotraukų.
Motinėlių auginimo sezonas prasidėjo!
Pavasarį buvo surinktos geriausios ir gryniausios identifikuotos vietinių bičių AMM šeimos iš aplankytų bitynų.
O dabar auginamos ir poruojamos vietinių bičių motinėles, pirma partija jau išvežta poruoti į palankų bityną palankioje aplinkoje. Pakaita jau irgi auga.
Dideli darbai visada prasideda nuo mažų!
Patikslinta informacija iš GTC apie vietinių bičių haplotipus
2020 m. balandžio mėn. buvo gauta patikslinta informacija apie atliktus vietinių bičių šeimų tyrimus išsiaiškinant jų haplotipus.
Buvo aptikti šie haplotipai:
M4b – 32
M4b’ – 17
M4LT1 – 103
M4LT1′ – 14
M4LT2 – 2
M4LT3 – 16
M4LT3′ – 1
M4LT4 – 4
M4LT4′ – 3
M4LT5′ – 1
M4LT6 – 17
M4LT7 – 3
M16LT8 – 2
M4LT9′ – 1
Nenustatyti – 6
VISO IŠTIRTA: 222
Anksčiau mokslo neaprašyti haplotipai pavadinime turi raides LT ir pažymėti žaliai.
Vakarų Europai būdingi haplotipai (M4b ir M4b’) pažymėti mėlynai.
Du neaprašyti haplotipai (M4LT3 ir M4LT6) yra bendri su šiaurinės Lenkijos (Augustavo girios) bičių populiacija.
Gausiausias, Lietuvai ir Baltarusijai būdingas haplotipas M4LT1, – Lenkijoje ir Vakarų Europoje nėra aptiktas.
Mokslininkų nuomone, geriausias perspektyvas turi haplotipas M4LT1.
Mūsų šalyje, atlikto tyrimo duomenimis, šis haplotipas skaitlingiausias, todėl jo perspektyvos išlikimui ateityje – perspektyviausios. Kiti haplotipai įrodo vietinių medunešių bičių Apis mellifera mellifera didelę genetinę įvairovę. Tai didžiulis turtas gamtiniu, selekciniu ir moksliniu požiūriu. Reikia siekti išsaugoti kuo daugiau vietinių bičių haplotipų su vertingomis grynumu šeimomis bei tęsti tyrimus toliau.
* nuotrauka viršuje:
Bitynas, kuriame laikomos vietinės bitės sugautos spiečiais. Deja, vertingiausia šeima žuvusi. Pakarniai, Šiaulių r. 2020 m. pavasaris. Nuotrauka: Tautvilo Laureckio
Ar kada išmoksime?
Šių dienų realijos, koronavirusas COVID-19 plintantis žmonių pasaulyje, atspindi tai kas vyksta ir bičių pasaulyje.
Bičių pasaulyje taip pat plinta virusai, kitos ligos ir lygiai taip pat svarbi žmogaus sukeliamo bičių judėjimo kontrolė, būtinumas tam, siekiant sustabdyti įvairius patogenus – virusus, parazitus, kitas ligas, nes prie esamų ligų bitės per daugelį metų prisitaiko, išlieka tik stipriausios.
Bet ką daro daug bitininkų? Importuoja bites, įsigyja užsienio kilmės bites ir tuo pačiu, užsienio kilmės ligas! Kiek iš tų importuotų bičių yra ištiriamos moksliniais metodais nustatyti šias ligas? Kur statistika kiek tokių bičių patenka į šalį? Žmogus nepasimoko turbūt iki tol kol nebūna išmokytas… Ir dabar plintantis virusas žmones moko.
Britų bitininkų asociacija vienijanti daugelį šios šalies bitininkų ir bitininkų organizacijų ragina ne importuoti atvežtinių bičių!
Šaltinis
Gal tai sektinas pavyzdys ir kitoms šalims, Lietuvai?
Avilio užrašų sistema panaudojant plytas!
Įdomi idėja panaudoti plytas avilio užrašų sistemai.
Čia pateikiama 4 spalvų sistema, bet su plyta galima naudoti ir 6. Plytų spalviniai variantai šiuo atveju yra daugiau momentiniai, ir tinkami gal daugiau dideliuose bitynuose.
Visgi, gerinant bites bityne autoritetingi bitininkai siūlo naudoti gerokai platesnius bičių šeimos apžiūros lapus, kur galima suvesti daug daugiau duomenų ir juos vėliau analizuoti.
(šeimos apžiūros lapai (keli variantai) yra prisegti prie
Vietinės bitės išsaugojimo, atkūrimo ir selekcijos grupės failų atviram naudojimui)
Monologas apie sudirbtus laukus
Važiuoju su broliu automobiliu per Radviliškio r. ir šnekam apie šių dienų realijas, ekologiją, bitininkystę… Galvon įstringa jo įžvalga apie aplink matomus laukus be pabaigos.
– Va, žiūrėk, broli, kokie ,,sudirbti laukai” – galo nesimato, štai ir ūkininkai kryžių pristatė. Skundžiasi, kad prastai gyvuoja…
O man mintyse, pievos, miškai pilni bioįvairovės – įvairiausių žolynų, vabzdžių, paukščių, žvėrių… Ir kur jiems dėtis dabar čia? Kur dėtis bitėms, tokiame kraštovaizdyje? Gal čia kryžius mums visiems? Kaip ženklas, kad reikia pradėti melstis, būti labiau tikinčiu. Jei ne į Dievą ar Dievus, tai bent į save patį, dėl savo vaikų, dėl artimųjų.. Ir daryti, kad išsaugotume, atkurtume ir galėtume tapti tvarūs ir draugiški aplinkai, gyventume sveikesniame pasaulyje.
Palyginimas…
Palyginimui, kaip atrodo Sakartvelo bitininkų sąjungos ir Lietuvos LBS internetinės svetainės.
http://honeyofgeorgia.com/ (žr. 2020-01-30)
http://www.bitininkusajunga.lt/ (žr. 2020-01-30)
Galima tik pasidžiaugti, pasimėgauti, kad bičiuliai iš Sakartvelo saugoja savo vietines bites (pas juos Apis mellifera caucasica) ir kaip jas reprezentuoja, kaip pateikia jų medų.
Įspūdžiai iš projekto ,,Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas” ataskaitos pristatymo ŽŪM
Vakar, 2019-12-02 ŽŪM buvo pristatoma projekto ,,Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas” ataskaita, posėdyje dalyvavau ir aš. Projektą komisijai pristatė projekto vadovė Dr. Laima Blažytė-Čereskienė, po pristatymo, kaip ekspertas pasisakė LBS prezidentas A. Skirkevičius (jo nuomonė buvo kiek kitokia nei mokslininkų pateikiamos rekomendacijos ateičiai, bet projektą įvertino teigiamai).
Dar turime sulaukti projekto viešinimo, bet apibendrinus, buvo ištirtos 494 bičių šeimos, įvairiuose Lietuvos rajonuose, buvo rastos vietinių bičių populiacijos bitynuose Karšuvos, Dainavos, Labanoro giriose, bei aplinkiniuose rajonuose. Dalis bičių šeimų išlaikė ypač aukštą grynumą ir būtų tinkamos selekciniam darbui atkuriant AMM Lietuvoje. Buvo atrastos 9 Amm motininės linijos, bei 6 AMM haplotipai, keli iš jų unikalūs ir rasti tik Lietuvoje! Kiti rasti Lenkijos AMM populiacijoje, o dar kiti Baltarusijos AMM.
Reikia tikėtis, kad ŽŪM atsižvelgs į mokslininkų rekomendacijas ir skirs finansavimo tolimesniems AMM tyrimams, parems laikančius AMM bites. Pagyvensim, pamatysim. Buvo šaunu su mokslininkais išgerti kavos, pasikalbėti apie vietines bites ir jų ateitį. Daugiau info vėliau. Mokslininkų pasiekimai tiesiog fantastiški! Dabar tik nuo mūsų priklausys ateitis. Jei ir valstybė prisidėtų prie paramos šiai bitei, būtų labai gerai…
Straipsnis delfi.lt apie Lietuvos mokslininkų atradimus
Gamtos tyrimų centro mokslininkai užbaigė reikšmingą Lietuvai projektą, kuriuo siekė nustatyti, ar šalyje dar yra išlikusių vietinių tamsiųjų medunešių bičių (Apis mellifera mellifera). Lietuvos vietinės bitės yra įtrauktos į saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą. Šios bitės beveik prieš tris dešimtmečius buvo saugomos vietinių bičių draustinyje Jurbarko ir Tauragės miškų masyve. Apie 1995 m. panaikinus šį draustinį, lietuviškų bičių būklė liko nežinoma, o 2015 m. buvo paskelbta apie šių bičių išnykimą.
Skaityti toliau…